parėdyti

parėdyti
×parėdýti tr. 1. apvilkti, aprengti: O kas mane parėdỹs, kad ne avinėlis? JD483. Kokiais rūbais turime būt parėdýti DP33. | refl.: Naktį kap pasrėdė, tai ir išvažiavo Nmč. ║ apvilkti kokiais drabužiais, ką imituojant, vaizduojant: Stovi parėdýtas diedas (baidyklė) Kb. I ragana buvo, i velniai buvo parėdýti tinai Lk. | refl. Plt: Žydais pasirėdýsma, užsidėsma kuprines, ličynas [per Užgavėnes] Lk. Ėmus apsikirpo plaukus, pasirėdė vyriškai – o jau dailus vyras! BsPIV233. Visos pasirė̃dė vyrais ir išėjo į kaimą Alk. 2. N papuošti, padabinti: Vaikai parėdýti, pačios pasirėdžiusios Erž. Vaikus kaip žvakes parėdžiáu Kv. Mūsų seserėlė seniai parėdyta JV633. Vainiką pinsim, seselę parėdýsim JD18. Labai graži panelė, parėdyta šilkuose (ps.) Žž. Kasos parė̃do žmogų Skr. Parbėg žirgelis, parbėg bėrasis, taip gražiai parėdýtas JD1100. Bėras žirgas, auksu žibančiomis kamanomis parėdytas Tat. Par Sekmines [piemenys] karves parėdỹs su beržais ant ragų Grz. Užtiesiau lovą, parėdžiaũ stubą Skr. Mergės parėdydavai daržely eglaitę ir, už to staliuko jaunąjį pasodinusios, apdainuodavai LTIII415(Sln). ^ Pijoko neparėdýsi, mažo neaptaisysi gražiai Jnš. Ir kuolą parėdýk, tai gražesnis [bus] Krok. | refl. N, Pb: Kai pasrėdysiu, tai graži būsiu TDrV232. Pasirėdei tu instabiai, kad in tave visi stebas, pirštais rodo J. Panaitės dailiai pasirėdę BsMtII127. Ateina pasrė̃dę, šoka, gieda, geria Dv. Daba ir paėdę, ir pasirė̃dę Vdk. Žalioms rūtelėms pasirėdyčia (d.) Nm. ^ Kad ir pasrėbęs, bet tik pasrė̃dęs Trgn. 3. parengti, paruošti: Parvažiavo, stalas jau parėdýtas Žr. Kėlės visos mergos anos ir parėdė lempas savas DP567. Dangaus gražybes tu patsai parėdei Tat. Parėdė tiktai taisykles, kaip reikia skaityti raštą šventą, išguldytą tėviškon kalbon A.Baran. | refl.: Tuo būdu pasirėdysim PK126. 4. išruošti, išrengti: Kelk, seserelė, kelk, lelijelė, brolelį parėdyti StnD26. 5. refl. iš anksto pasirengti ką daryti: Dėl malonės tavo pasirėdęs esu vis su džiaugsmu pakelti Jzm. 6. PK142 nurodyti, paliepti: Ką sūnus parėdė, tą motina ryžos išpildyti M.Valanč. 7. sutvarkyti: Žmogus teip sau parėdo laiką, idant turėtų liuosą valandą prš. | prk.: Pasiėmęs peilį, aš tavi vieną kartą parėdýsu (papjausiu)! Trk. 8. ištekinti, apvesdinti, išmokėti dalį: Sūnų, dukterę parėdžiaũ J. Visi vaikai parėdýti – mergaitės ištekėjusios, berniukai vedę Als. \ rėdyti; aprėdyti; atrėdyti; įrėdyti; paįsirėdyti; išrėdyti; nurėdyti; parėdyti; papasirėdyti; perrėdyti; prirėdyti; razrėdyti; surėdyti; užrėdyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • parėdymas — ×parė̃dymas sm. (1) 1. M → parėdyti 2: Sigitas parveizdėjo nedailias sienas ir vargingą ano (kambario) parėdymą I. | refl. N. 2. refl. → parėdyti 5 (refl.): Juo kas su didesniu pasimislijimu ir pasirėdymu dasileid kokio grieko, tuo sunkesnis yra… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprėdyti — ×aprėdyti tr. 1. Q76, H160, R24, K apvilkti, aprengti drabužiais: Vaiką aprėdysiu, kuom turiu Brsl. Grabą nupirko, aprė̃dė i pakavojo Sug. Aprė̃diju N(Rg). Išėjo mergytė, baltai aprėdyta KlvD39. Skaisčiai aprėdyta SGI9. Jį aprėdė prastom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėdyti — ×atrėdyti tr. LVI185, Skd išleidžiant vaiką iš namų, išmokėti dalį, pamokėti: Atrėdyti yra duoti, kiek padėta nuo tėvų žėdnam vaikui J. Gentys vyriškio turėjo marčią atrėdyti ir už vainiką atduoti S.Dauk. Iš kur paimti piningų broliuo atrėdyti?!… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrėdyti — ×išrėdyti tr. Q60 1. H170, R, K išvilkti, išrengti: Kada išrėdė nuogą, išsitraukė iš už čebato aulo tą sudžiovytą jaučio uodegą BsPIII39. Iš rūbų išrėdė, plaukus mums nukirpo LTR(Lbv). ^ Bloga žmona namų nerėdo, tik vyrą išrėdo KrvP(Vlk). Gyvos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kopa — 2 kopa sf. (1) = 1 kuopa. 1. psn. sueiga, susirinkimas: Tėvūnai suvadino senūsius savo apygardos į kokią noris pavietę lauko ar girės, kas vadinos „vyrus į kopą kelti“ S.Dauk. Vienus pats sau skyrė, kitus rinko pats sviets, į kopas suejęs S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurėdyti — ×nurėdyti tr. 1. SD321, H159, N, K, Sut nuvilkti, nurengti: Ten tave nurėdỹs, t. y. nubicuos J. Nurėdyk vaiką ir užmigdyk Kz. | Kodėl tu lovą nurėdeĩ? Skr. Aš atnešiau drobules ir užvalkčius, o tu lovą ar jau nurėdei? Vkš. | prk.: Daboja – ožys …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papasirėdyti — ×papasirėdyti visiems, būriui pasipuošti, pasidabinti: Susieido mergos, gražiai papasrė̃dę Dv. rėdyti; aprėdyti; atrėdyti; įrėdyti; paįsirėdyti; išrėdyti; nurėdyti; parėdyti; papasirėdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parėdydinti — ×parėdydinti cur. parėdyti 2: Pastatydino ir parėdydino vartus TS1900,10–11. rėdydinti; parėdydinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paįsirėdyti — ×paįsirėdyti išsipuošti, išsidabinti: Diedas su boba painsirė̃dė, gardžiai valgė Dv. rėdyti; aprėdyti; atrėdyti; įrėdyti; paįsirėdyti; išrėdyti; nurėdyti; parėdyti; papasirėdyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašarvoti — 1 pašarvoti tr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Pns, Švn, Dg, Dkš, Nm, Grš, Jrb parengti numirėlį pagerbti ir atsisveikinti: Pašarvoti yra numazgoti dailiai lavoną ir parėdyti J. Numirusį pašarvok į įkapes J. Vakare, po dienos darbų, moterėlės apmazgojo velionę …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”